FIFA Futsal Pasaulio čempionatas, Lietuva 2021™

FIFA Futsal Pasaulio čempionatas, Lietuva 2021™

12 Rugsėjo - 3 Spalio

FIFA Futsal Pasaulio čempionatas

Manoelis Tobias: Manau, kad esu geriausias visų laikų žaidėjas

Manoel Tobias in action at the FIFA Futsal World Cup in 2004
© FIFA.com
  • Manoelis Tobias - vienas geriausių žaidėjų Futsal istorijoje
  • 50-ojo žaidėjo gimtadienio proga - jo įžvalgos apie šlovingą karjerą
  • Jis taip pat prisiminė treniruotes su Ronaldinho ir aptarė Pasaulio čempionatą Lietuvoje

„Aš buvau kaip Cristiano Ronaldo dabar – visuomet turėjau norą būti geriausiu kaip įmanoma ir toliau siekti pergalių,“ sakė Manoelis Tobias.

Tas nepasotinamumas yra tai, dėl ko būdamas 21 metų ir įlipęs į lėktuvą iš Hong Kongo į Rio de Žaneirą 1992 m. lapkritį, jis nesišildė šlovės spinduliuose po pergalės su Brazilija FIFA Futsal Pasaulio čempionate ir laimėtu geriausio dešinio krašto žaidėjo prizu. Užuot atsipalaidavęs, jis iškėlė sau naujus tikslus kitam čempionatui ir juos išpildė su kaupu.

50 gimtadienio proga Manoelis Tobias bendravo su FIFA.com apie 1992 m. pasaulio čempionatą Hong Konge ir 1996 m. varžybas Ispanijoje, trumpą perėjimą iš Futsalo į futbolą prisijungiant prie Pietų Amerikos čempionų „Gremio“ ir treniruočių su Ronaldinho, Neymaro potencialu aikštelėje, Pasaulio čempionatą Lietuvoje ir geriausius visų laikų Futsal žaidėjus.

Brazil celebrate winning the FIFA Futsal World Cup Spain 1996
© FIFA.com

FIFA.com: Augdamas daugiau žaidėte Futsalą ar futbolą?

Manoel Tobias: Abu. 1986 metais buvau „Nautico Capibaribe“ klube – ir kaip Futsal'o žaidėjas ir kaip futbolininkas. Žaidžiau futbolą U-17 lygmenyje ir futsalą suaugusiųjų lygmenyje. Norėjau, kad tai tęstųsi amžinai. Tačiau 1988 metų pabaigoje reikėjo priimti sprendimą ir mano širdis palinko ties Futsalu.

Vos po poros metų buvote pakviestas dalyvauti FIFA Futsal Pasaulio čempionate…

Mano svajonė nuo vaikystės buvo atstovauti savo šaliai dideliame sporto turnyre. Apie tai svajojau daug kartų. Nuo to momento, kai pasirinkau tęsti karjerą Futsal'e, žinojau, kad Pasaulio čempionatas bus už poros metų ir apie tai pradėjau svajoti. Ir štai vieną dieną 21-erių vykau į Hong Kongą su visais garbinamais žaidėjais. Nebuvome įpratę prie dėmesio, bet jau buvo FIFA ženklinimas, tiek daug fotografų. Iš karto pasijaučiau, kad esu FIFA turnyre - tai atrodė neįtikima vaikui iš tokio mažo miesto kaip Salgueiro. Tai buvo didelės svajonės išsipildymas. Ir buvau ten ne tik žiūrovas, bet startinės sudėties žaidėjas tarp tiek daug nuostabių komandos draugų.

Ką prisimenate apie tą turnyrą?

Pamenu kai žaidėme su Nyderlandais paskutinėse antrojo etapo rungtynėse - nugalėtojas pateko į pusfinalį - ir išgirdome, kad rungtynes žiūrės Pele. Sutikti Pele buvo mano svajonė. Visi labai norėjome, jog jis ateitų į rūbinę, tačiau neatėjo. Buvau labai nusivylęs. Tačiau išėjome į aikštelę ir pamatėme jį, Pele, tribūnoje. Sužaidėme kaip galime geriau, laimėjome 6-1, įmušiau du įvarčius. Kai įmušiau antrąjį pažiūrėjau link Pele ir jam dedikavau savo įvartį. Jis pamojavo man atgal. Kokia akimirka!

Tas pasirodymas prieš Pele suteikė mums daug pasitikėjimo savo jėgomis. Tuomet įveikėme dvi labai geras komandas - Ispaniją ir JAV, pusfinalyje ir finale. JAV su mumis sužaidė lygiosiomis antrajame grupės etape, bet vėliau juos nugalėjome 4-1. Arenoje buvo beveik 20 tūkst. žmonių. Jausmas po finalinio švilpuko buvo neapsakomas. Pamenu, kai buvau mažas berniukas ir gavau pirmą futbolo kamuolį. Tai buvo geriausias dalykas pasaulyje, nepamirštamas jausmas. Toks pats buvo ir laikant trofėjų.

Pamenu, kai atėjau į nugalėtojų banketą ir buvau išrinktas geriausiu dešinio krašto žaidėju, o Jorginho - geriausiu žaidėju apskritai. Labai džiaugiausi dėl jo. Skrydis namo užtruko 30 valandų. Turėjau daug laiko apmąstymams ir nusistačiau sau tikslų. Pirmas - būti kitame FIFA Futsal Pasaulio čempionate po ketverių metų, o tai nebuvo lengva, žinant kiek daug puikių žaidėjų yra Brazilijoje. Antras - apginti čempionų titulą. Trečias - tapti geriausiu turnyro žaidėju. Aš jau tada labai sunkiai dirbau treniruotėse. Pasakiau sau, kad dirbsiu dar sunkiau ir pasieksiu savo tikslus.

Įgyvendinote visus tris...

Buvo labai sunku. Mūsų varžovai labai patobulėjo. Iš 1992 metų rinktinės liko tik keturi žaidėjai - aš, Fininho, Vanderis, Serginho. Be to, mes jau buvome taikiniai. Futsalas smarkiai populiarėjo Ispanijoje, visi sakė, jog tai bus turnyro šeimininkų ispanų turnyras. Visi žinojo, kad mes būsime ten ir sieksime sugadinti jų vakarėlį. Žaidėme su belgais - visi žiūrovai aistringai palaikė Belgiją. Prieš Urugvajų - tas pats. Turėjome sužaisti 8 rungtynes, kuriose 5, 7, 10 tūkstančių žmonių buvo prieš mus. Įveikėme nuostabią Ispanijos rinktinę, kurioje buvo Pato ir nuostabus treneris Javieras Lozano, 6-4 Barselonoje vykusiame finale. Tai buvo didžiulis pasiekimas. Jei nebūtume patys turėję visiškai puikios komandos, Ispanija būtų laimėjusi tą čempionatą.

Asmeniškai vis galvojau apie tikslus, kuriuos sau nusistačiau grįždamas iš Hong Kongo. Įgyvendinau visus tris. Tapau ne tik geriausiu čempionato žaidėju - atlikau daugiausiai rezultatyvių perdavimų, įmušiau daugiausiai įvarčių. Visa tai dėl mano valios. Visuomet norėjau tobulėti ir tapti geriausia savo paties versija. Buvau kaip Cristiano Ronaldo ir Messi dabar - visuomet spaudžiau save būti geriausiu kokiu įmanoma.

Ar Brazilijos 1996 metų rinktinė buvo geriausia istorijoje?

Noriu pabrėžti - nenoriu nuvertinti kitų puikių ekipų. Ispanijos rinktinė su Danieliu, Kike, Javi Rodriguezu buvo nuostabi. Brazilijos rinktinė su Schumacheriu, Falcao, Vinicius taip pat. Tačiau 1996 metų Brazilijos rinktinė žaidė darnesnį futsalą ir tuos veiksmus kuriuos atlikome tuomet komandos vis dar kartoja dabar. Palyginčiau tai su Brazilijos 1970 metų futbolo rinktine, kurioje buvo Pele, Jairzinho, Tostao. Komandos vis dar kopijuoja jų veiksmus. Taip ir mes tuomet buvome aplenkę laiką.

1996 metais perėjote į futbolą ir tuometinius Pietų Amerikos čempionus „Gremio”…

1995 metų pabaigoje buvo noras sukurti nacionalinį čempionatą. Iki tol žaidėme tik trumpo formato turnyrus. Buvo nuspręsta, jog turės būti finansų limitai - kiekviena komanda privalės turėti vadinamąją algų kepurę, taip kaip amerikiečių sportuose. Tad „Enxuta“ man pasakė, jog turės sumažinti atlyginimą, ir sumažinti smarkiai. Per daugelį metų turėjau nemažai pasiūlymų iš Ispanijos klubų, tačiau kaskart kai jie man pasiūlydavo daugiau pinigų, Brazilijos klubas taip pat pakeldavo algą atitinkamai. Tačiau šį kartą „Boomerang Interviu“ pasiūlė dvigubai daugiau nei „Enxuta“. Tą kartą buvo toks dalykas, kad tie kas žaisdavo užsienyje, nebūdavo kviečiami į Brazilijos rinktinę. Buvo labai liūdna dėl išvykimo, bet buvau iš esmės apsisprendęs.

Tuomet „Gremio“ prezidentas susiekė ir pateikė pasiūlymą. Man tai buvo garbė, bet atsakiau ne, nes žinojau, kad bus sunki adaptacija. 6-7 metus žaidžiau futsalą profesionaliai. Tai buvo pagrindinė priežastis. Tačiau po dviejų dienų pakėliau telefono ragelį ir paskambino Luizas Felipe Scolari! Pagalvojau, kad jei pats Felipão mane kviečia, tikrai tikisi, jog galiu kažką pasiekti futbolo aikštėje. Ar galiu? Nenorėjau palikti futsalo, todėl paprašiau jų keturis kartus didesnio atlygio nei gaudavau „Enxuta“ - o uždirbau tikrai gerus pinigus. Tikėjaus, kad jie pagalvos, kad aš išprotėjęs ir tuo viskas baigsis. Tačiau jie sutiko. Buvau priblokštas.

„Gremio“ praleidau keturis mėnesius. Patirtis buvo neįtikėtina. Buvo tikrai sunku adaptuotis, bet po 2-3 mėnesių pradėjau priprasti. Netgi pavyko sužaisti kelias geras rungtynes. Buvo puiku žaisti su tokiais nuostabiais futbolininkais. Treniruotėse rungtyniavome kartu su tokiais jaunuoliais kaip Tinga, Rodrigo Gralis ir dar buvo toks vaikis - nežinau gal apie jį girdėjote - Ronaldinho Gaucho. Oho!

1996 m. kovo mėn. prieš nacionalinio čempionato pradžią vienas futsalo klubas rado galimybių man mokėti tiek pat, kiek uždirbau „Gremio“. Vienintelė problema - tai buvo jų didžiausias priešininkas „Internacional“. Kitos dvi dienos man buvo pragaras. Tačiau norėjau žaisti futsalą ir dalyvauti tą spalį vykusiame Pasaulio čempionate. Mano sugrįžimas į futsalą buvo tikrai svarbus visiems. Brazilijoje tai buvo svarbi naujiena - juk futsalo klubas sugebėjo persivilioti Manoelį Tobiasą iš „Gremio“. Kadangi uždirbau daugiau, kiti klubai taip pat pradėjo mokėti žaidėjams daugiau. „Inter“ laimėjo prieš „Barcelona“ pirmajame klubų pasaulio čempionate, o aš keliavau į Pasaulio čempionatą ir įgyvendinau svajones. Jei būčiau išvykęs į Ispaniją, o ne į „Gremio“, kas žino, kaip viskas būtų pasisukę?

Ar manote, jog jei būtumėte pasukęs į futbolą, jame galėjote padaryti gerą karjerą?

Jei būčiau pasirinkęs futbolą 1988 metais, esu įsitikinęs, jog galėjau tapti puikiu žaidėju. Tačiau po 6-7 metų... Sudėtinga. Įsivaizduokite jei Neymaras išeitų į futsalo aikštelę - ar jis galėtų būti toks geras kaip Ferrao, arba Ricardinho? Tikrai ne. Ir čia pasirinkau žaidėją, kuris būtų labiausiai tinkamas žaisti futsalą. Jei Neymaras būtų žaidęs futsalą ir toliau, jis šiandien būtų geriausias pasaulio žaidėjas be jokios abejonės. Dar vienas žaidėjas, kuris galėjo būti nuostabiu futsale - tai Juninho Pernambucano. Mes abu kilę iš Resifės. Abu turėjome tą patį pasirinkimą - tarp futsalo ir futbolo. Jis pasirinko futbolą, aš pasirinkau futsalą.

Ką manote apie dabartinę Brazilijos rinktinę?

Ji nėra tokia talentinga kaip ankstesnės kartos, bet tai laimėtojų komanda. Jie sunkiai dirba, gerai žaidžia kaip komanda. Jie turi Ferrao. Marquinhos Xavieras - nuostabus treneris, jis atliko puikų darbą. Manau, kad jie yra tikrai stipri komanda prieš artėjantį Pasaulio čempionatą?

Kaip manote, kas triumfuos Lietuvoje?

Vis išgirstu, kad Argentinai paskutiniame čempionate pasisekė. Ką? Jie turi nuostabią komandą. Nežinau, ar jie dar kartą laimės, bet turi būti tarp keturių geriausių. Manau, kad favoritais yra Brazilija, Argentina, Ispanija ir Portugalija.

Kas yra geriausias futsalo žaidėjas pasaulyje šiuo metu?

Geriausias yra Ferrao. Jis tikras monstras.

Pabaigai - kas yra geriausias visų laikų futsalo žaidėjas?

(juokiasi - aut. past.). Tas vyrukas su kuriuo dabar kalbate. Neapsimetinėsiu - manau, kad esu geriausias visų laikų žaidėjas. Kodėl? Nes Manoelis Tobias galėjo atakuoti, apsiginti, sukurti progas ir įmušti įvarčius. Būtų hipokritiška man nepasakyti to, nes aš esu tvirtai įsitikinęs, kad esu geriausias. Manoelis Tobias - pirmas, Falcao - antras, Ricardinho - trečias. Neįtikėtinas žaidėjas buvo ir Jorginho.

Peržiūrėti šią temą

Rekomenduojamos istorijos

Rodrigo Hardy in action for Brazil

FIFA Futsal Pasaulio čempionatas

Rodrigo: Niekas niekada neprilygs Falcao

22 saus. 2020

Rusija 4-5 Argentina (Kolumbija 2016)

FIFA Futsal World Cup 2016

Rusija 4-5 Argentina (Kolumbija 2016)

01 spal. 2016